- pieluoti
- ×pielúoti, -úoja, -ãvo žr. pielyti: 1. LL144, NdŽ. 2. Q178, R136 Ištisas valandas jis galėdavo pieluoti kokį nors sraigtelį P.Cvir. Jo draugai, velniai, tai lencūgus dantimi graužia, pieluoja BsV280. Ėmė pjaut, pieluot ir tuo išpjovė geležis iš lango BsPIV260. ^ [Žmona] tik kremta ir kremta jį, kaip pielyčia pieluoja rš. 3. žr. pielyti 4: Senukas vaikelius savo mylėjo: jų nepjovė, nepielavo, nekrimto Tat. \ pieluoti; apipieluoti; išpieluoti; nupieluoti
Dictionary of the Lithuanian Language.